gi

1 gì prt. J, K juk, tai: Bet kas gi lauku štai artėja? rš. Kelk, gi jau primiegojai Pn. Gì pupeles ir vyras aižė Ėr. Seniau gi buvo miškai Rm. Gi ar ir tu eisi? Grž. Gi aure kur vanagas tupi Pšš. Gi žiūriu žiūriu – devyni vilkai vieną bitę bepjauną (ps.) J.Jabl. Gi žiūriu – ji parvažiavo Grž. Dirst pro langą – gì gaisras! BŽ97. Sakau, traukis gi! Grž. Šuva šunio nepažįsta gi! Ds. Ilgai gi ir buvai mieste, gal kas buvo pririšęs?! Ds. Kur eini gi? Grž. Gulėk gulėk – gi ką tu sugulėsi! J.Jabl. Iš gi mažų dienų mus vargina bėdos K.Donel. Ar patinka kisielius? – Gi kai nėr geriau, ką veiks nepatikęs Sml. Gi gerai, kai pašalę – saũsa Pc. Tiek mūsų čia buvome, ir kas gi! J.Jabl. Dėl ko gi tu taip nedarai? P. Ką gi aš turiu daryt? P. Mama, kada gi dabar būsime teatre? rš. Kuku, ne sava martelė, kuku, laumės raganos, kuku, jos gi dukrelė MPs. Pasiklausykit, mieli paukšteliai, ką gi sesiulė kalba svirnely Vr. Ko gi išejote regėt? DP17. Kaip tasai gi bylo MP65.